Svorio kontrolė – itin dažna rekomendacija, pateikiama siekiant išvengti dažniausiai linksniuojamų lėtinių ligų: II tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, sąnarių ligų, degeneracinių, su amžiumi susijusių sutrikimų, ir netgi onkologinių ligų. Tačiau žmonių, turinčių antsvorį ir sergančių nutukimu, daugėja visame pasaulyje. Lietuvoje – taip pat: „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje kas antras vyresnis nei 16 m. gyventojas turi antsvorio, o kas trečiam diagnozuojamas nutukimas. Lietuvos medikai vis dažniau kalba ir apie vaikų antsvorio bei nutukimo epidemiją.
Svoris, rodos, auga progresiniu greičiu, nepaisant milžiniško papildomų kilogramų kontrolės metodų pasirinkimo – madingų dietų, efektyviausių mitybos planų, sporto programų, nuomonės formuotojų receptų, knygų bet kokiu formatu ir visą parą veikiančių sporto klubų. Tačiau augant siekiui kontroliuoti svorį neretai susergama vienokiu ar kitokiu valgymo sutrikimu.
Skaičiuojama, kad dėl valgymų sutrikimo ligų pasaulyje maždaug kas valandą numiršta vienas žmogus, o su vienokia ar kitokia ligos forma susiduria maždaug kas dešimtas. Kas priskiriama valgymo sutrikimams ir kaip juos atpažinti? Kokius ženklus stebėti ir kaip svorio kontrolės nepaversti dar viena rimta – kartais mirtina – liga?
Kas yra valgymo sutrikimai?
Valgymo sutrikimai yra palaipsniui besivystanti psichikos liga. Tai ir fizinė, ir psichologinė būklė, kai žmogus perdėtai rūpinasi savo kūno svoriu, centimetrais, riebaliniu sluoksniu ir (arba) pasireiškia itin iškreiptu santykiu su maistu: valgo per daug, valgo per mažai, badauja, paniškai vengia tam tikrų maisto grupių ar produktų, pavyzdžiui, cukraus, angliavandenių, riebalų.
Dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir priepuolinio valgymo sutrikimas. Specialistai dar išskiria valgymo vengimo (ribojimo) sindromą, ortoreksiją.
Nervinei anoreksijai būdingas neadekvatus išvaizdos ir svorio vertinimas – save mato iškreiptai, visada „per storą“, paniškai bijo priaugti svorio. Sergantieji mažina suvalgomo maisto kiekį ir įvairovę, pavyzdžiui, valgo tik salotas, valgo tik kartą per dieną, maistą keičia arbata ar kava, valgo tik minimalų kiekį. Pradinėse ligos stadijose dažnai būna neįprastai fiziškai aktyvūs, nes taip siekia sudeginti kalorijas ir nepriaugti svorio. Statistiškai būtent anoreksija pasižymi didžiausia mirtingumo rizika iš visų psichikos sutrikimų.
Nervinei bulimijai būdingi pasikartojantys persivalgymai ir po jų sekantys vėmimas, badavimas, itin intensyvi fizinė veikla, laisvinamųjų vartojimas, siekiant atsikratyti suvalgyto maisto. Sergantieji badauja, siekdami numesti svorio, jaučia įtampą, stresą, gėdą ir kaltę dėl persivalgymo epizodų, dėl to mažėja jų savivertė, auga pasidygėjimas savimi. Sergantieji bulimija kartoja uždarą schemą: persivalgymo priepuolis dėl streso, kaltės, nusivylimo, maistinių medžiagų trūkumo badaujant, tada vėl vėmimas, badavimas ir t. t.
Priepuolinio persivalgymo sutrikimams būdingi dažni, nekontroliuojamipersivalgymo epizodai, nejaučiant saiko jausmo. Persivalgymo epizodai dažnai užklumpa nebūtinai išalkus, labai dažnai valgoma bandant numalšinti stresą, nepageidaujamas emocijas, pavyzdžiui, nerimą, nuobodulį. Sergantysis vienu metu gali suvalgyti labai didelį maisto kiekį – kelias porcijas, visą maišelį, pakuotę produkto ar produktų. Šis sutrikimas nuo bulimijos skiriasi tuo, kad persivalgius nebandoma sukelti tyčinio vėmimo, siekiant pašalinti skrandžio turinį.
Sergantieji valgymo vengimo (ribojimo) sindromu dažniausiai valgo nepakankamai, tyčia praleidžia dienos valgymus, o sergantieji ortoreksija pernelyg rūpinasi maisto „sveikumu“ – atsisako daugybės produktų, liguistai seka etiketes, nevalgo kavinėse.
Kodėl susergama valgymo sutrikimais?
Statistiškai 9 iš 10 vaikų iki dešimties metų amžiaus patiria patyčių ar sulaukia pastabų dėl kūno sudėjimo: tu negražus, esi per storas, tavo pilvas atsikišęs, kojos per plonos, man nepatinka tavo veidas ir t. t. Tai tik viena iš priežasčių, skatinančių nesveiką, neadekvatų santykį su maistu ir klaidingą požiūrį į savo kūną.
Valgymo sutrikimų užuomazgos dažniausiai prasideda vaikystėje, paauglystėje, tačiau šia liga suserga įvairaus amžiaus žmonės – dažniau mergaitės, merginos, moterys. Šiuos sutrikimus gali paskatinti įvairios priežastys – viena ar kelios tuo pačiu metu. Dažniausiai tai socialiniai veiksniai, lemiantys iškreiptą liekno kūno kultą ir spaudimą būti lieknai, lieknam. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse dalies valgymo sutrikimų beveik nepasitaiko, nes jose neidealizuojamas lieknas kūnas.
Dažnai įtakos turi genetiniai veiksniai – nesaugus ryšys šeimoje arba jo stoka, nepakankamumo akcentavimas, bandymas „pataisyti“ vaiką ar sutuoktinį (nebūtinai jos ar jo kūną), taip pat polinkis sirgti valgymo sutrikimais, tai yra jei mama ar tėvas sirgo šiomis ligomis anksčiau ar serga iki šiol.
Valgymo sutrikimus gali paskatinti ir tam tikri asmenybės bruožai – tai perfekcionizmas, kontrolės siekimas, impulsyvumas, žema savigarba, aukštas neurotiškumas.
Kaip atpažinti valgymo sutrikimus?
Jei įtariate, kad susirgote valgymo sutrikimais – būtinai kreipkitės pagalbos, nes kuo anksčiau pradedama gydyti liga, tuo didesnė tikimybė, kad galėsite sugrįžti į pilnavertį, sveiko žmogaus gyvenimą ir visiškai pasveiksite. Progresuojant valgymų sutrikimo ligai pažeidžiama virškinimo sistema, širdis, kaulai, dantys, plaukai, be to, sergant valgymo sutrikimais, keliasdešimt kartų padidėja savižudybės rizika.
Pirmieji valgymo sutrikimo ligos pažymiai gali būti kategoriškas nusiteikimas kokio nors produkto atžvilgiu, maisto skirstymas į „storinantį“ ir ne, savęs gyrimas už nesuvalgytą maistą ar praleistą valgymą, kaltės, gėdos jausmas po valgymo, bandymas „išpirkti“ kaltę ar „atidirbti“ už suvalgytą maistą intensyviai sportuojant, badaujant.
Stebėkite, ar valgymo sutrikimais neserga jūsų artimieji – ypač paaugliai. Sergantiesiems būdinga:
- Pasikeitę valgymo įpročiai, santykis su maistu. Pradeda praleisti vakarienes, pusryčius, teigia, kad valgė mokykloje, pas draugus ir t. t. Suvalgo žymiai didesnes ar mažesnes porcijas, maistą skirsto į „sveiką“ ir „storinantį“, nevalgo su šeima arba nuolat užkandžiauja.
- Pasikeitęs požiūris į maistą ir kūną. Jautriai reaguoja, apie kūną ir maistą kalba nuolat, padidėjęs dirglumas, graudulys prieš arba po valgymų. Reiškia nepasitenkinimą kūnu, dažnai sveriasi, matuoja kūną centimetrais, slepia kūną po drabužiais, nuolat sportuoja, nepaisant sąlygų, savijautos.
- Pasikeitusi psichologinė būklė. Žmogus nuolat piktas, neramus, jo nuotaika nuolat svyruoja, sunku sukaupti dėmesį.
Valgymo sutrikimai yra psichinė liga, todėl pagrindinis jos gydymo būdas yra psichoterapija. Priklausomai nuo to, kiek pažengusi liga, jai gydyti gali būti pasitelkiami ir kiti specialistai.
Susirgus ar įtariant valgymo sutrikimus kuo skubiau kreipkitės į savo šeimos gydytoją, jei turite – į savo psichoterapeutą. Valgymo sutrikimus profesionaliai gydo Valdymo sutrikimų centras, pagalbos jums gali suteikti Taika su maistu, Valgymo sutrikimų linija, Pagalba sau.
