Kiek daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuva pagal mirtingumą nuo išeminės širdies ligos buvo pirmoji valstybė Europoje, Europos vidurkį šiuo rodikliu viršydama keletą kartų. Pastaraisiais metais šią vietą užleidžiame Bulgarijai, Rumunijai, Latvijai, tačiau širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra dominuojanti mirties priežastis Lietuvoje – mirštamumas nuo šių ligų siekia beveik 57 procentus.
Apie tai, kokia svarbi vis dėlto yra širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, galimus kontroliuoti ir kontroliuojamus rizikos veiksnius, taip pat apie šių ligų gydymą kalbame su doc. med. m. dr. Andriumi Berūkščiu – gydytoju kardiologu, intervenciniu kardiologu, sukaupusiu ilgametės tiek mokslinės, tiek praktinės patirties Vilniaus universiteto ligoninėje SANTAROS KLINIKOS bei privačiose gydymo įstaigose.
Gydytojau, kokias širdies ir kraujagyslių operacijas jūs atliekate?
Kalbėdami apie širdies ir kraujagyslių operacijas, jas skiriame į du pagrindinius metodus: kai atliekama didelės apimties atvira širdies operacija (atveriama krūtinės ląsta, pajungiama dirbtinė kraujotaka ir suformuojama jungtis iš aortos toliau nei yra širdies kraujagyslių susiaurėjimas), o kita procedūra yra greitesnė, atliekama rentgeno operacinėje: per rankos arteriją kraujagyslė yra pataisoma iš vidaus, ją išplečiant specialiu balioniuku ar stentu (metaliniu tinkliuku).
Kas yra jūsų pacientai, kuriems skiriate širdies kraujagyslių operaciją?
Dažniausiai tai yra pacientai, jaučiantys skausmą krūtinėje, jiems diagnozuojama krūtinės angina, tai yra lėtinis kraujagyslių susiaurėjimas ar užsidarymas. Dalis pacientų nejaučia krūtinės anginos, tačiau juos vargina dusulys didesnio ar mažesnio fizinio krūvio metu. Nustačius žymius kraujagyslių pakitimus, atliekama operacija. Atkurdami širdies kraujagyslių kraujotaką siekiame ne tik pagerinti pacientų savijautą, bet ir jų išgyvenamumą, tai yra atitolinti miokardo infarktą arba jo visai išvengti.
Ar susirgus širdies ir kraujagyslių liga galutinis jos kontrolės ir gydymo etapas visada yra operacinė?
Nustačius širdies kraujagyslių ligą mes visada turime tris gydymo metodus. Pirmas ir visada būtinas yra medikamentinis gydymas. Priklausomai nuo to, kurios kraujagyslės pažeistos, kiek jų pažeista, taip pat atsižvelgiant į kitas paciento būkles, pvz., amžių, gretutines ligas, gyvenimo būdo veiksnius, kartais medikamentinio gydymo ir gyvenimo būdo korekcijos gali pakakti. Tik reikia suprasti, kad toks žmogus turės gydytis visą gyvenimą – širdies kraujagyslių ligos nėra gripas, nėra gerklės uždegimas, kurį galima išgydyti priešuždegiminiais vaistais ar antibiotikų kursu.
Vertindamas savo patirtį su žmonėmis, kurie kreipiasi į jus – kokios pagrindinės indikacijos, kad galbūt reikėtų kreiptis į kardiologą ir užkirsti kelią dideliems sveikatos rūpesčiams ateityje?
Būtų galima išskirti kelias pacientų grupes:
- Pacientai, turintys genetinį polinkį, tai yra kurių pirmos eilės giminaičiai serga ar sirgo širdies kraujagyslių ligomis.
- Pacientai, turintys daug rizikos veiksnių – arterinė hipertenzija, nutukimas, rūkymas, dislipidemija (padidėjusi cholesterolio ar trigliceridų koncentracija kraujyje) ir t. t.
- Pacientai, jaučiantys skausmą krūtinėje. Reikia atkreipti dėmesį, kad širdies skausmas yra specifinis, nes širdis neturi jutiminės inervacijos. Žmogus dažniausiai jaučia skausmą iš greta esančių nervinių vidaus organų skaidulų. Širdies skausmą vadiname krūtinės angina.
Krūtinės anginai būdinga:
- Spaudžiantis skausmas kairėje krūtinės pusėje.
- Skausmas plinta į kairę ranką arba žandikaulį.
- Skausmas prasideda fizinio krūvio metu, nutraukus krūvį skausmas praeina.
- Skausmas praeina nuo nitratų (kraujagysles plečiančių vaistų).
Jei nutraukus fizinį krūvį stenokardinis skausmas nepraeina – reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.
Žmogus gali jausti ir netipinius skausmus fizinio krūvio metu arba visai jų nejausti. Kartais skausmo ekvivalentas būna dusulys. Tai gali būti naujai atsiradęs dusulys fizinio krūvio metu, gali būti pasikeitusi fizinio krūvio tolerancija – pavyzdžiui, anksčiau žmogaus nevargino dusulys užsiimant viena ar kita fizine veikla, o dabar jaučia, kad trūksta oro. Jeigu tai nėra dėl plaučių ligų, širdies nepakankamumo, labai dažnai dusulys yra koronarinės patologijos pasekmė.
Taigi, pagrindiniai simptomai, galintys signalizuoti apie širdies kraujagyslių ligą, yra skausmai fizinio krūvio metu ir dusulys.
Kalbate apie pasireiškusius simptomus, tai yra apie jau esančios ligos apraiškas. O ką galime padaryti kiekvienas dar iki simptomų pasireiškimo?
Atsakymas tikrai nebus labai originalus ir negirdėtas – tai prevencija. Nemaža dalis pacientų pas mus patenka atlikę tyrimus pagal pirminę prevencijos programą. Pacientai, turintys padidintą cholesterolį, padidėjusį kraujo spaudimą, sergantys cukriniu diabetu ar turintys kitų padidintos rizikos veiksnių, nukreipiami pas mus tolesniam ištyrimui. Kuo anksčiau nustatoma širdies kraujagyslių liga, tuo anksčiau ir galime užkirsti kelią miokardo infarktui ar širdies raumens pažeidimui.
Širdies kraujagyslių liga formuojasi metų metus – ji neatsiranda staiga, per savaitę ar mėnesį. Jei jūsų šeimoje buvo infarktų (sirgo mama ar tėtis) – esate didelėje rizikos grupėje. Jei rūkote, sergate diabetu, nutukimu, jūsų cholesterolis ir (arba) kraujo spaudimas padidėjęs – esate didelėje rizikos zonoje. Gyvenimo būdas yra labai svarbu, koregavus rizikos veiksnius galima išvengti daugelio ligų.
Paminėjote rizikos veiksnius, sukeliamus gyvenimo būdo. Kurie jų yra labiausiai žalojantys ar kenkiantys, vertinant tikimybę susirgti širdies kraujagyslių ligomis?
Labiausiai išskirčiau rūkymą, padidėjusį cholesterolį, padidėjusį ir negydomą kraujo spaudimą, nutukimą, sėslų gyvenimo būdą, tai yra per menką fizinį aktyvumą.
Nustačius širdies kraujagyslių pažeidimus ir atlikus operaciją ar mažesnės apimties procedūrą (kraujagyslių praplėtimą), ar žmogus gali gyventi pilnavertį kokybišką gyvenimą?
Labai dažnai pacientai bijo operacijos įsitikinę, kad po jos reikės gyventi su apribojimais – pavyzdžiui, fizinio aktyvumo apribojimais. Jei kraujotaka atstatyta laiku, o širdies raumuo nenukentėjęs, toks pacientas gali grįžti į kasdienį gyvenimą, turėti ankstesnį ar dar geresnį fizinį aktyvumą. Tik svarbu paminėti, kad pirmiausias širdies kraujagyslių ligos gydymas yra gyvenimo būdo korekcija – jei žmogus nustoja rūkyti, pradeda gyventi fiziškai aktyviai, sveikai maitinasi ir valdo kitas būkles, jei jų yra (vartoja cholesterolį mažinančius vaistus, reguliuoja kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje), lėtinės ligos progresavimas žymiai sumažinamas, sulėtinamas.
Paminėjote cholesterolio mažinimą. Visuomenėje paplitęs neigiamas požiūris į cholesterolį mažinančius vaistus. Kokia jūsų patirtis?
Aukštas cholesterolis vienareikšmiškai lemia didelę riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis, todėl gydymas tikrai reikalingas. Ir dar svarbu atkreipti dėmesį, kad medikamentinis gydymas dažnu atveju bus reikalingas nuolat. Jei žmogus įsivaizduoja, kad mėnesį, du ar pusę metų vartos cholesterolį mažinančius preparatus, juos nutrauks, pasiekus cholesterolio normą ir kraujagyslės vėl bus švarios, tai taip nėra.
Jei širdies kraujagyslių liga jau nustatyta, daugiausia, ką mes galime padaryti vaistų pagalba, tai sulėtinti, geriausiu atveju sustabdyti jos progresavimą. Kraujagyslių susiaurėjimai, pavartojus cholesterolį ar kraujospūdį mažinančių, kraują skystinančių vaistų, neregresuoja. Deja, daugelį kardiologinių vaistų pacientams tenka vartoti visą gyvenimą, kad galėtume kontroliuoti ligą.
O kalbant apie vaistus, skiriamus esant aukštam cholesterolio kiekiui, tai juos taip pat reikia vartoti nuolat. Cholesterolio mažinimas yra rizikos susirgti širdies ligomis mažinimas, o tokią riziką mažinti siekiame ir norime nuolat. Nustojus vartoti vaistus nuo cholesterolio, jis vėl ima didėti.
Minėjote gyvenimo būdo korekcijos svarbą tiek siekiant užkirsti kelią ligai, tiek ją gydant medikamentais, tiek po operacijos. Pasidalinkite iš savo praktikos, ar tai lengvi pokyčiai pacientams? Kas labiausiai juos motyvuoja?
Yra skirtingų atvejų ir situacijų, bet viena akivaizdu – didžiausia motyvacija, deja, jau susirgus, patyrus miokardo infarktą. Po infarkto pacientai labai greitai meta rūkyti, ima sveikai maitintis, didinti fizinį aktyvumą. Pastebėjau, kad sunkiausia atsisakyti rūkymo, kuris yra viena didžiausių rizikų. Rūkymas kenkia ne tik širdžiai ir kraujagyslėms, jis sukelia daugybę įvairiausių ligų – plaučių, onkologinių ir kitų.
Kai gyvenimo būdo korekcijų nepakanka, kaip drąsiai pasiryžti širdies kraujagyslių operacijai?
Didelės ar mažesnės apimties operacija pacientui siūloma tik įvertinus kitas alternatyvas ir jo asmeninę sveikatos istoriją, gretutines ligas. Kokią operaciją atlikti taip pat sprendžiama įvertinus rizikas, jei jų yra. Dalį širdies kraujagyslių funkcijos atkūrimo operacijų atliekame dienos stacionare, tai yra pacientas po tokios procedūros atsistoja ir grįžta namo tą pačią dieną, jam nereikalingas ilgas reabilitacijos laikotarpis, gyvenimo kokybė pagerėja iškart.
Ko žmonės bijo labiausiai?
Turbūt paprasčiausia būtų atsakyti, kad žmogus bijo mirties. Tai yra adekvatus jausmas, nes kiekviena intervencija turi savo riziką, tačiau jei pacientui rekomenduojama operacija, tai dažniausiai nesioperuodamas jis rizikuoja labiau.
Kaip manote, iš kur kyla baimės dėl pooperacinio laikotarpio?
Pastebiu, kad dažnai po širdies kraujagyslių operacijų ar procedūrų pacientai vengia fizinio krūvio. Tai vienas labiausiai paplitusių mitų, kad po širdies kraujagyslių intervencijų reikia nejudėti ar mažinti fizinį krūvį. Atlikę intervencinę procedūrą mes pageriname paciento būklę ir galimybes, todėl kaip tik raginame būti fiziškai aktyviu, sportuoti, kuo daugiau judėti.
Taip pat reikia nusiteikti, kad širdies ir širdies kraujagyslių ligos gydomos visą gyvenimą, ir jei liga buvo diagnozuota, tai nepriklausomai nuo to, ar buvo atlikta operacija, ar kita invazinė procedūra, pacientas vis tiek turės vartoti vaistus – kraują skystinančius, taip pat cholesterolį, kraujo spaudimą mažinančius medikamentus. Tačiau gydymo nereikia bijoti. Bijoti reikia negydomos ligos pasekmių ir dėti visas pastangas sumažinti rizikas.
